žyvyti

מỹvyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) tr. KBII193, Rtr, NdŽ, KŽ; RtŽ, žìvyti LzŽ, DrskŽ; MŽ, J, L 1. tr. maitinti, šerti: Tie seneliai ejo rinkties i vaikus žỹvijo Sd. Parneš pieno, parneš duonos, va teip i žỹvijo mumis Šts. Troško ansai, kursai visą svietą penėjo ir žyvyjo ŽCh55. Pažemėliais lekiojau, vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius žyvyjau JD128. Matai, kaip Jurgis su Jurgiene blogai verčias: neturi ir gan kuo žyvyti savo vaikelių BsPII330(Zr). ^ Žyvyk kūnelį, kad dūšelės nepamestų Kair. | refl. Q363, R, MŽ, N, L, NdŽ, KŽ, ZtŽ: Dieną naktį dirbo, tai ir turėjo kuo žỹvytis Jnš. Pasiėmęs savo vaiką i ten buvau, i žỹvijaus pas aną Trkn. Paskum tik ažaugo [sodželkos] ajerais, tai jos (žuvys) ir pačios atsiranda kuo žỹvytis Kp. Atidarė jos savo krepšius ir pradėjo žỹvytis Klm. Galvijus išvariau į šilynus, tegu žỹvijas Grdm. Aš žyvijuosi čystu pašaru, čystą vandenėlį geriu Tat. ^ Tas bagočius dyvijas, iš kur biednas žyvijas LTR(Kz). Tie bagočiai dyvijos, kuom tie vaikai žỹvijos JD565. Kuo didiejai dyvijas, tuo (o Grdm) mažiejai žỹvijas Dr. 2. refl. Lex57, Q320 pragyventi, verstis: Ir žỹvijos, kol smertis atejo Pl. Daržus ravėsu, šieną grėbsu, užmokės i žỹvysuos Lpl. Tasai Jūzupas … dailidyste didžiai mandriai ir išmintingai bovijos ir žyvijos ŽCh8. 3. refl. turėti naudos: Kiek ans galia žỹvyties iš to aktaro (hektaro) Plt. 4. tr., intr. prašyti išmaldos: Bobutė eina, kalėdoja, žỹvija Smn. 5. tr. godoti: Aš mergytę myliu, širdelė[je] žỹvyju JV1029. Man džiaugsmą daro, kad žyvija mane DS249. \ žyvyti; atsižyvyti; išžyvyti; pažyvyti; prasižyvyti; prisižyvyti